Kelione i Namibija

[varlyte]

[varlyte]

tesinys...

***

"...Pirmas rytas Namibijoje. Labai salta, kas mums truputeli nelaukta, mes tam nelabai pasiruose, bet tai musu irgi neisgasdina, mes vaziuojam i Siaure—ten turetu buti silciau. Pakeliui uzsukam i labai retu, tik Namibijoje augancu medziu giraite, kuri puikuojasi 300 priesistoriniu Quiver medziu kompanija. Sis medis, is tiesu yra Aloe dichotoma, kas reiskia, jog tai paprasciausias, bet nepaprastastas alijosius! Pasivaiksciojam, padarom keleta, (kokia 20 nuotrauku), pasikalbam su ten gyvenanciu mangusteliu gausia seimyna ir patraukiam toliau, nes siandien mes turim iveikti 500 km, ir tikrai nezinom, kokiu teks vaziuoti keliu. Bet musu kelias---geras, mes linksmai nusiteike, pasiruose nelauktoms situacijom : vezames 5 litrus vandens, nors jau neliko maisto pirmai pagalbai…Vel dykuma, vel melynas dangus , vel tiesus, tiesus kelias pirmyn. Siame kelyje nera jokio miesto, jokio kaimo, tik pora benzino koloneliu, apsodintu palmem !!! ir apsuptu keletu varganu lusnu. Vaizdas tas pats, kaip ir ivaziavus i sia sali, akiai—nieko naujo, bet sielai—daugybe laiko apmastymams. Kodel taip gerai jautiesi tokioje dykyneje? Kur nieko nera , nebuvo ir nebus dar koki 5000 metu? Todel, kad tai naturalu, zmogaus neuzgrobta ir nesuzalota, nepakeista pagal keisciausius poreikius. Todel, kad si gamtos dykyne kazkaip pazadina kasdienybes dykyneje prisnudusias mintis . Todel, kad daugybe kartu bepasikeiciantis kelias, asocijuojasi su zmogaus gyvenimo keliu. Cia jis vinguriuoja tarp kalnu, cia, tiesus kaip styga, driekiasi stepe, cia–puikuojasi pasidenges asfaltu. Na, bet tas mintis gal pasiliksiu sau…
Taigi, Namibijos sostine, didziausias salies miestas, kuriame gyvena 240 000 gyventoju. Pats centras mazutis, bet gana grazus, cia sauniai tarpusavyje susipyne du stiliai: senoviska vokiska architektura su moderniais stikliniais pastatais. Taciau, gatves gana purvinos, grazuciai geliu kliombai vietomis nuseti siukslemis—centras juodas, sutikome tik keleta baltaodziu turistu Paciame mieste kaip ir nera lankytinu vietu, taciau sias spragas sostines gyventojai stengiasi uzpildyti neregeta resroranu gausa. Viena isbandem ir mes, tik pasirinkom kazkodel labai jau nenamibiska…vakarieniavom portugalu restorane. Vakare ziurejom filma apie ateivi i praeiti is ateities, pagalvojau, jog gana panasiai kartais cia jauciames ir mes. Juk nei kalnai, nei smelynai, nei tuscia dykumos zeme, nei tos kelios varganos piemenu lusneles cia nesikeicia gal keleta tukstanciu metu. Matyt toks keistas nusiteikimas paskatino mus nupirkti is pakeleje gyvenanciu zmoniu du zveriu kailius. Windhoek’as didelio ispudzio nepaliko ir ryte mes vel patraukiam toliau—dabar keliaujam i salies uosta, kuris isitaises tarp Namibijos dykumos geltonu kopu ir Atlanto vandenyno. Salia—nuostabi laguna , kurioje tiesiog neitiketinai daug flamingu. -Walvis Bay- Taupydami kitos dienos laika, nors tai yra gana nepakeliui ( reikia pirmyn atgal suvazineti 300 km ), uzsukam I Cape Cros, kur yra isikurusi pati didziausia ruoniu kolonija. Neitiketina gausybe baubianciu, bliaunanciu ir tarpusavyje nuolat besipesanciu padaru. Idomus pats kelias I sia vieta—mes galvojam, jog tai asfaltas, bet tai—druskos kelias! Ar kam teko kada vaziuoti tokiu keliu? Tikrai kazkokia neitiketina ta Namibija! Is ruoniu kolonijos pasileidziam i Walvis Bay, garsuji Namibijos uosta. Vaziuojant i ji musu kelias vel pasikeicia, is vienos puses kopos, is kitos—vandenynas. Leidziasi saule…Vaizdas tikrai nuostabus…Pats miestelis nustebina savo mazumu, juk tai “didziausias’ tokios didziules salies uostas, o tera tokio dydzio kaip Garliava, ar Gargzdai. Pats uostas didelis, daugybe zvejybiniu laivu juroje.
Rytas Walvis Bay apsigaubes tirsta migla, kas mus labai neramina, nes esam susiruose plaukioti su kateriu po laguna ir stebeti ten besiburiuojancius flamingus, pelikanus, karmoranus, ruonius ir delfinus. Musu turas net vadinasi delfinu ir ruoniu turas! Nerimauta buvo be reikalo, nes, pasirodo, jog tokie rytai sioje vietoje—iprastas dalykas pries nuostabia diena. Puiku! Mes isplaukiam 9 val. ryte, musu laivas “Flipperis”, musu kapitonas pats sauniausias, musu kompanija pati geriausia! Ypac, kai po keliu plaukimo minuciu ji pasipildo stambiu ruoniu, kuris isoka i laiva tarp dvieju galingu varikliu. Kapitonas nuima metalines apsaugas ir musu svecias uzima ir taip gana negausias katerio viduryje esancias pasostes. Niekas del to nesirupina, visi stovim aplink ji, spragsi fotoaparatai. Kuri laika jis keliauja su mumis kartu, po to Kapitonas ismeta I vandeni zuvi, kuri nuvilioja keistaji svecia atgal I bangas. Tada ateina pelikanu eile, jie lyg susitare pakyla is vandens ir lydi musu laiva sukdami apie ji ratu; prisijungia zuvedros, kormoranai, ruoniai seka musu laiva vandenyje. Visus juos vilioja kapitono kibirelyje esanti zuvis, tai gal ir nera taip romantiska, bet vistiek—vaizdas lyg is graziausio sapno. Visi laukiam delfinu, kuriu vis nera ir nera…Priplaukiam ruoniu kolonija, vanduo net mirguliuoja nuo ju gausybes ir staiga pasirodo dvi kitokios nugarytes, su pelekais ir baltais pilvais! Delfinai! Bet jie kazkodel nelabai nori su mumis draugauti, tik pasirodeir is karto dingsta savais keliais. Jokio sokinejimo prie laivo bortu, jokiu lenktyniu… Priarteje prie kranto pradedam piknikauti. Is suolo, kur ka tik gulejo ruonis, pasidarom puikiais patiekalais nuklota vaisiu stala: austres, sumustiniai su tunu, kepta zuvis, vokiskas saliamis…tai tik maza dalis valgiu, nes kitu as nepazistu. Isragauju viska, bet esu dar nedaaugusi iki zaliu austriu. Ragauju jas antra karta, bet taip ir nepavyksta praryti… Sampanas. Pagarsejusios kalbos. Puiki isvyka! Net nepastebejom, kaip praleke trys su puse valandos. Islipe I kranta dar apvaziuovam rata pakrante, pasigrozejom flamingais ir vel…i kelia. Bet siandien musu kelias visai trumputis, tik 35 km. Pakeliui stabtelim prie keturraciu motociklu, kuriais galima pasivazineti po kopas. Tai mums atrodo gana keistai, mes juk iprate saugoti savo unikaliasias Nidos kopas, ant kuriu negalima nei pedos padeti. Na, cia smelio—tiesiog jura, ir mazuciai motociklai nei ju galybei, nei islikimui, matyt neturi itakos. Valanda kainuoja 200 $ (Namibijos) , tai pasirodo mums ikandama, ir po keleto minuciu mes jau lekiam Namibijos smelio juros dugnu! Pirmi metrai—labai atsargus…Toliau greicio pedalas spaudziasi vis labiau ir labiau. Aplinkui tik nuostabios smelio kopos ir melynas dangus. Ir nieko daugiau. Apima dziuginantis laisves jausmas . Jachuuuuu,-saukiu, nors ir nesu labai temperamentinga. Jachu-u-u-u!!! Nuostabi diena, viena is tu, kurios suka mano optimizmo turbina.
Po valandos mano optimizmas susvyravo, nes mums, svelniai tariant, labai nepasiseke su viesbuciu. O planavom, jog siame mieste jis bus geriausias, nes cia ilsesimes net (!!!) dvi dienas. Nesvarbu, gerai, kad kiekviename blogume yra nors truputis gerio. Po keleto valandu si vieta jau neatrode tokia niuri. Vakare vaiksciojom po miesteli, kuris yra tipiskas senoviskas vokiskas miesteliukas. Senamiescio namai gana seni, +- simto metu senumo, bet atrodo gana moderniai ir yra puikiai issilaike. Gera dvasia. Tvarka. Vokiskas maistas. Miestelis ant juros kranto, pastatytas ant smelio, kaip ir aplinkiniai miesteliukai siame kraste. Kaip ir visos sios pietines Namibijos dalies gyvenvietes..."

[varlyte]

tesinys...

***

"...Antroji diena Swakopmunde. As su mazaisiai keliauninkais vaikstineju prie juros.. Paradoksas, bet pliaze nera smelio, jis sumises su smulkiu zvyru. Eiti gana nepatogu, bet mes tipenem pirmyn, nes priekyje matosi tiltas, labai jau panasus i musiski Palangos tilta. Priejus arciau pastebiu, jog jis ganetinai apgriuves. Nezinau kodel nepadariau nuotraukos, butu buve idomu sulyginti.
Po pietu isvaziuojam pasidairyti po salia miesto esanti nacionlini parka. Mus traukia senovines dykumos geles, kurioms apie 1500m., bei krastovizdis, vadinamas Menulio zeme. Dykuma, smelis, keli zoles kupsteliai. Po valandos kelio pamatom pirmasias mus dominancias geles Welwitschia mirabilis. Kantriai iriames nuobodziu keliu toliau (jis jau nezadina jokiu minciu), man vis kartas nuo karto tenka raminti susidomejima praradusi vairuotoja. Pagaliau pamatom zenklus, jog artejam prie seniausios Welwitschios. Net nezinau, kaip si augala aprasyti. Gal ji panasi I stora surambejusi labai zema kelma, is kurio driekiasi keli pusiau zali, pusiau pagelte ilgi lapai. Jei tam augalui 1500m. o jis teturi 10 lapu, tai, vadinasi, jis isleidzia tik viena lapa-saka per 150 metu? Nezinau, nebuvo ko paklausti. Mes buvom vieni sioje dykumoje.
Namo pasukom kitu keliu, nes norejom is arti pamatyti Menulio zeme. Nemaciau kaip atrodo zeme Menulyje, bet si tai tikrai turetu buti panasi. Toks vaizdas, jog matem kalnus, isverstus i isvirkscia puse. Gal tai ir nera labai grazu, bet tikrai idomu. Atrade kelia tarp siu kalnu, pasileidom gilyn. Tikrai ne musu pasaulio vaizdai. O gal musu, tik mes ji blogai tepazistam. Gyvenam, ir patys nezinom KUR? Sioje Menulio zemeje radau labai zemiska ,suskilusia nuo sausros Namibijos zeme. Padariau keleta nuotrauku. Viena is ju—tikrai idomi: sutrukinejusi zeme ir zalias mazutis daigelis, isauges is jos. Gal kazkur jau matyta, gal banalu, bet tikrai grazu. VILTIS.
Vakare, kai sugulem visi i lovas, as paklausiau, ka kas mato uzmerkes akis. Juozukas mate viena nuspalvinta rutuliuka, kita nenuspalvinta ir kryziu per viduri—saule, Greta mate seneli salti, as maciau smelio kopas. Juozas atsake, jog jo akyse—juoda. Supratau, jog jis pavargo, nes mes jau nuvaziavom daugiau kaip 2000km per keturias dienas, be to—labai blogais, nors ir egzotiskais keliais. As vairuoti negaliu, nes labai ima miegas, nors tikejausi gana stipriai pagelbeti.
Vel rytas. Vel ilgas kelias. Nors, pasirodo, mes dar nebuvom cia mate tikrai blogu keliu. 600 km zvirkeliu, bet mus palaiko tai, jog siuo keliu vaziuojam aplankyti pacios didziausios izymybes—didziausiu raudono smelio kopu pasaulyje, kuriu aukstis siekia net iki 300m. Zinom, jog jos graziausiai atrodo vakare, leidziantis saulei. Neapskaiciuojam atstumo, neivertinam kelio blogumo ir….paveluojam: Pakeliui matom nuostabias kopas, nudazytas besileidziancios saules sviesos, bet jau nebepatenkam I pagrindines Sossusvlei kopas, nes tai nacionalinis parkas, kuris dirba tik iki 7 val. vakaro. Gana valdiska, nes pats graziausias laikas, butent pries septynias…tiek to, atvaziuosim rytoj ryte…bet man, kaip mazam vaikui, rieda asaros per skruostus, -norejau tiek daug, gavau tiek mazai…Sios kopos—viena is fotogeniskiausiu vietu pasaulyje. Taip norejau papleskinti is savo Minolitos ir as…
Ryte atvaziavom per velai, nes gyvenom uz 150 km. nuo sios vietos. Sioje salyje saule teka neregetai greitai, ir 10 valanda jau nera jokio seselio kopose, kuris jas daro tokiomis nepakartojamomis.
Pagal musu plana, toliau turejo buti vaiduokliu miestas, tuscias miestas, kuriame dar pries 70 metu gyveno deimantu ieskotojai. Jis liks kitam kartui, nes mums pritruko jegu…tiesiog, kelias per daug ilgas, ir per daug sunkus. Per daug pavojingas, galu gale, nes siuose rajonuose per visa keliones diena sutinki tik kokias penkias masinas. Kas butu, jei mums atsitiktu beda? Rysio nera, zmoniu nera, masinos—taip pat labai retas dalykas. Gal issigandom sios negyvenamos zemes, gal pasiilgom civilizacijos, nezinau, --patraukem namo link Ir nors kelione buvo gana idomi, as pajutau kazkoki palengvejima. Buvo labai smagu sugrizti I ta pati kaimeli, nuo kurio mes pradejom savo kelione po Namibija. Si karta apsigyvenom seimyniniuose sveciu namuose. Namu jausmas…puikus jausmas, tiesa sakant. Po vakarienes paplepejom su siu namu seimininku, jis turputeli papasakojo apie ju gyvenima sioje salyje. Jis nera labai jau saldus, dabar visi baltieji su didziausia baime laukia naujo prezidento rinkimu, nuo to, kas juo taps, priklausys daugumos baltuju zmoniu ateitis sioje salyje. Jie bijo, jog gali pasikartoto Zimbabves variantas, jei bus isrinktas panasias idejas propoguojantis vienas is populiariausiu kandidatu I prezidentus. Tuo labiau, jog pakeisti nieko neimanoma, nes Namibijoje gyvenana 1mln. 830 tukstn. Gyventoju, is kuriu tik 80 tukst. –baltieji, Balsas tyruose. Balsas beribese Namibijos stepese ir dykumose. Cia tinka visokiausiomis prasmemis. Siu namu parsivezam namo tris geliu daigelius ir tikrai gerus prisiminimus. Nors norejosi su seimininku paplepeti ilgiau…"

[varlyte]

pabaiga...

***

"...Dabar statistika: si salis uzima 824km ant 269 km kvadratiniu kilometru, ir yra keturis kartus didesne uz Didziaja Britanija, arba uz Anglija ir Vokietija , paemus kartu. Siaurine ir centrine sios salies dalis yra tankiausiai apgyvendinta, cia vienam kvadratiniam kilometrui tenka 26 gyventojai, kas 10 kartu virsija sios salie gyventoju tankumo vidurki. Namibija europos keliautoju atrasta 16 amziuje, buvo vokieciu kolonija nuo 1884m. Pietu Afrikos respublika politiskai ja valde nuo 1914m. iki 1990. !990m. kovo 1 diena, Namibija tapo nepriklausoma respublika. Sios salies ekonomika sukasi apie gyvulininkyste, zvejyba, bei kalnakasyba, kas sudaro daugiau nei 25% BVP. Pagrindines lesas ji gauna is turizmo, kuriam mes pranasaujam puikia ateiti, bet kuriam yra ir kur pasitemti. Susitvarkykit savo keliu, mieli zmones! Priesistoriniai keliai daro ispudi pirmus du tukstancius kilometru, po tai jie neabejotinai vargina. Kaip ten. bebutu, siais metais prie Namibijos turizmo sudaromo BVP procento prisidejom ir mes, Greta, Juozukas, Juozas ir as, Zivile. Gal Namibija net nepajaute musu zingsniavimo jos isdziuvusia zeme, bet mes negalejom nepajusti jos didybes, autentiskumo, jos gasdinancios vienatves ir bauginancios visiskai tuscios zemes jegos. Gal mes nepakelem sios salies BVP, bet kelione po sia sali mus suartino. Gal mes ir pavargom, bevaziuodami druskos keliais, bet jei tik toks kelias veda i pazinima—jis mums nebaisus!!!!!!!!!!!!!! Mes, nuvaziave 4800km. aplankem tik trecdali sios kontrastiskos salies. Taigi, lauksime siu atsiminimu tesinio. Gal kitais metai tuo paciu metu. Nes ten dar tiek daug yra ka pamatyti!
Po metu musu Quiver tree gal bus jau paauges kokia 20 cm. Pasodinom ji vakar savo kieme, jis—sios salies simbolis. Veziojomes sio medelio ugliuka po visa sali, kankinom sausroje ir dulkese, bet jam tai turetu butu nelabai baisu. Paziuresim, kaip jis laikysis po metu.

2004.09.24—10.1 "

[panda]

Puikus pasakojimas! Aciu. Beskaitydama nuo pat pasakojimo pradzios galvojau, kodel gi Namibijoj tiek daug vokisku dalyku - pasirodo buvo ju kolonija, kaip pabaigoj suzinojau.
Visgi jus labai drasus zmones - as ko gero tokiai kelionei nesiryzciau, o dar su vaikais...

[varlyte]

O cia galite pasiskaityti Afrikiecio naudingus patarimus del keliones i Namibija...